Reuters/ScanpixPrieš kelias savaites vienas garsiausių užsienio jaunimo žurnalų „Seventeen“ paskelbė konkursą. „Tokio Hotel” gerbėjų buvo paprašyta klausti to, ką jie nori sužinoti iš savo numylėtinių. Redakcija sulaukė tūkstančių klausimų, tačiau „Tokio Hotel” sutiko atsakyti tik į 10 pirmųjų.
Jei ir tu „svaigsti“ nuo šių gražuolių, privalai perskaityti, ką asmeniško jie papasakojo šiame interviu.
- Kaip susidomėjote muzika?
Billas: mes visi pradėjome domėtis muzika gana anksti. Tomas ir aš pradėjome, kai buvome 7 metų. Tada buvome tik mes dviese. Tomas susidomėjo gitara, nes ja grojo mūsų patėvis, o aš labai norėjau dainuoti – aš visada buvau per daug tingus, kad mokyčiausi groti kokiu nors instrumentu.
Mes pradėjome rašyti dainas ir koncertavome kur tik galėjome: vestuvėse, gimtadienių vakarėliuose, mažuose klubuose.
Gustavas: aš pradėjau groti būgnais, kai man buvo maždaug 5 metai. Aš nuolat barbendavau pirštais į viską, kas tik pakliūdavo po ranka, todėl mano tėvai nutarė, kad turiu rimtai tuo užsiimti, ir nuvedė mane mokytis.
Reklama
Georgas: aš buvau vidurinėje mokykloje, kai mano draugai nusprendė sukurti grupę. Jie ieškojo mokančio groti bosine gitara ir aš pagalvojau: „Tai labai šaunu, aš galiu tai daryti”…Štai taip aš pradėjau.
- Kodėl pasirinkote pavadinimą „Tokio Hotel“?
Tomas: tai nusibodęs klausimas. Nutiko tai prieš kelerius metus. Kai pradėjome dirbti studijoje, mes nutarėme suteikti grupei naują pavadinimą – tai buvo daugiau nei prieš penkerius metus. Tai mums buvo nauja pradžia ir mes norėjome pradėti su pavadinimu, kuris tikrai mums tiktų.
- Billai, kokia yra mėgstamiausia tavo parašyta daina?
Billas: tai tikrai sunku ir aš negaliu išrinkti vienos, nes kiekviena daina turi ypatingą reikšmę man, tai asmeniška. Bet jei reiktų, tikriausiai aš išsirinkčiau „Live Every Second” – tai viena pirmųjų mano parašytų dainų. Tuomet man buvo 8 ar 9 metai.
- Ar jūs tik grojate?
ScanpixBillas: taip, muzika visuomet buvo tai, kuo mes norėjome užsiimti. Mes skiriame visą savo laiką ir jėgas muzikai. Paprastomis savaitės dienomis mes eidavome į mokyklą, o savaitgaliais grodavome, kur tik galėdavome.
Kuo mes užsiimame šiandien yra viskas, ko mes visada troškome. Ir aš negaliu įsivaizduoti kuo kitu, jei ne dainininku, galėjau tapti.
Tomas: hmmm, jei nebūčiau muzikantu, greičiausiai dirbčiau asmeniniu Hugho Hefnerio padėjėju „Playboy” rūmuose (juokiasi). Georgas dirbtų statybininku, o laisvalaikiu daug sportuotų. Gustavas būtų sunkvežimio vairuotojas!
- Tomai, ar tiesa, kad tu vis dar turi savo vaikystės meškiuką?
Tomas: tu turbūt kalbi apie Georgą. Jis visą laiką turi su savimi savąjį. Ir spėk kokį vardą jis jam išrinko? Tomas!
Georg: naaaa, žinoma…
- Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
ScanpixBillas: miegoti! Mes miegam taip ilgai, kiek tik galime.
Tomas: jei niekas manęs nepažadina, aš miegu iki pietų.
Georgas: taip, miegoti, valgyti, vėl miegoti, žiūrėti DVD ir eiti miegoti.
Billas: Gustavas truputi kitoks – jis tikras vyturys.
Gustavas: taip, aš keliuosi ganėtinai anksti. Man patinka susitikti su draugais, važinėtis dviračiu, sportuoti ir leisti laiką su savo šeima.
- Ar kai buvote jaunesni, kuris nors iš jūsų turėjote draugų imigrantų, jei taip, kokie buvo jų vardai?
Visi (juokdamiesi): ne!
Tomas (juokdamasis): na, atskleisiu tau paslaptį: Georgas turi įsivaizduojamų draugų, jie yra vieninteliai jo draugai be mūsų…
- Kaip įsivaizduojate save po 10 metų?
ScanpixBillas: tikėkimės ant scenos!
Visi: taip!
Billas: mes iš tikrųjų norime užsiimti tuo kiek įmanoma ilgiau – kol būsime seni ir žili.
- Kuri pasaulio dalis, kurioje teko lankytis, jums patiko labiausiai?
Billas: tai sunkus klausimas. Kiekviena šalis savaip yra graži ir ypatinga, jos visos labai skirtingos ir jas sunku lyginti!
Tomas: Rusijoje - geriausi vakarėliai.
Georgas: mums visiems patinka itališkas maistas – taigi Italija taip pat šauni.
Gustavas: taip, o prancūzai turi tokį mielą akcentą „Guestaw"....
Billas: mes visi mylim Ameriką! Maistas, Niujorkas, Los Andželas, oras yra toks nuostabus. Keliaudami per šalį, sužinojome, kad yra nuostabių vietų, kurias verta aplankyti, tai tiesiog nuostabu!
Tomas: turiu pasakyti, kad visur yra „karštų” merginų ir aš su visomis noriu susipažinti! Bet mums visada smagu kartkartėmis sugrįžti namo ir pabūti su savo šeima ir draugais, tai labai svarbu!
TRADUCCION
Reuters / ScanpixPrieš hace algunas semanas la revista "Seventeen" anuncio a la banda extranjera mas famosa "Tokio Hotel" y ha solicitado a las fans lo que quieren saber de su grupo favorito. Redaccion recibio miles de preguntas, pero "Tokio Hotel" se ha comprometido a responder únicamente las primeras 10.
Si "uiere saber" que preguntas ganaron debe leer lo que dice esta entrevista.
¿Cómo se interesaron en la música?
Bill: nuestro interes por la musica comenzó muy temprano. Tom y yo empezamos cuando teniamos 7 años de edad. Entonces eramos los dos únicos. Tom se intereso en la guitarra, porque la tocaba nuestro padrastro, y yo quería ser un gran cantante - Ademas Siempre me da pereza tocar cualquier instrumento.
Empezamos a escribir canciones y conciertos donde se podía: bodas, fiestas de cumpleaños, los pequeños clubes.
Gustav: Comencé a tocar tambores cuando yo tenía unos 5 años y como me la pasaba en esas mis padres se mudaron para que yo aprendiera a tocar.
Georg: Yo estaba en la escuela secundaria, cuando mis amigos decidieron crear un grupo. Me dijeron que me pagarina por tocar el bajo y la guitarra y pensé: 'Esto es genial, debo hacerlo ... Así es como empecé.
- ¿Por qué elegir el nombre de "Tokio Hotel"?
Tom: Es molesto problema. Sucedió hace algunos años, cuando empezamos a trabajar en el estudio, se decidió dar al grupo un nuevo nombre - hace más de cinco años. Este fue un nuevo comienzo para nosotros y queríamos empezar con el nombre y el que de verdad nos gustara.
- Bill, ¿cuál es tu cancion favorita de las que haz escrito?
Bill: Esto es muy duro y no puedo elegir una porque cada canción tiene un significado especial para mí, este es personal. Pero si tuviera que hacerlo probablemente seria "leb die sekunde" es una de las primeras que escribi, tenis 8 o 9 nueve años cuendo la hice.
- ¿Esto es lo que querian hacer?
Bill: Sí, la música siempre ha sido lo que queríamos hacer. Vamos a dedicar todo el tiempo y energía a la música. Ibamos a la escuela en semana y los fines de semana nos reuniamos a ensayar lo que hacemos es todo lo que siempre hemos deseado y no nos puedo imaginar haciendo otra cosa, si yo no fuera cantante.
Tom: Hmm, si no fuera musico probablemente tendra un trabajo mas personal, como auxiliar de Hugh Hefner (Risas) (Clasico en el) Gerog trabajaria en la construccion y Gustav seria conductor de un camion!). George trabajó la construcción, y muchos de ocio sportuotų. Gustav un conductor de camión!
- ¿Qué te gusta hacer de pasatiempos?
Bill: Dormir! Dormimos mientras podamos.
Tom: Si nadie me levanta, dormir hasta el mediodía.
Georg: Sí, dormir, comer, dormir, mirar DVDs e ir a dormir.
Bill: Gustav es un poco diferente - es una alondra.
Gustav: Sí, yo me levanto muy temprano. Me gusta reunirme con amigos, ir en cruceros, los deportes y pasar tiempo con mi familia.
- Si cuando eran pequeños tenian amigos imaginarios y en caso afirmativo cuales eran sus nombres?
Todos (gritan): ¡No!
Tom (grita): Bueno, es secreto: George tuvo un amigo imaginario, que es su único amigo sin nosotros ...
- ¿Cómo se ven dentro de 10 años?
Bill: esperemos que en el escenario!
Todos: sí!
- ¿Qué partes del mundo, de las que han visitado les gusta mas?
Bill: Este es un problema grave. Cada país tiene su propia belleza especial, todos son muy diferentes y difíciles de comparar!
Tom: Rusia - las mejores fiestas.
George: A todos nos gusta la comida italiana - a fin de que Italia también es grande.
Gustav: Sí, pero los franceses tienen un enfoque m "especial"....
Bill: A todos nos gusta america, la comida, Nueva York, Los Ángeles, el clima es tan maravilloso. Viajar dentro del país, aunque hay maravillosos lugares para visitar, es genial!
Tom: Tengo que decir que todas las chicas son "hot" y tengo todas las que quiero!! Pero estamos encantados de volver a casa de vez en cuando y estar con la familia y amigos, esto es muy importante!
No hay comentarios:
Publicar un comentario